Per įžangą į nedvasingumą, buvo pasakyta esmė, tai, kad turimos žinios apie dvasingumą iš pirmų dvasingumo kanalų yra naudingos išlaikyti balansą per tikrovinį pažinimą. Bet, tokio tikrovinio pažinimo, per nedvasingumą neketinu vystyti ir kurti, nes tame nėra užuomazgų ir tinkamos informacijos. Paprasčiausiai, geriausia išlaikyti balansą, koks yra iki šiol ir toliau dvasingume. Todėl, daugiau neketinama kurti jokių kitų eksperimentinių įžangų, nes paskutinė įžanga yra gana aiškus dvasingumo pozicijos atskleidimas, kurį įvykio atomazgoje atrado nedvasingumo pusė savo principo būdu.

Man buvo kalbėta kad, nedvasingumas nėra vien tikrovinio principo sritis. Tikrovinis pažinimo principas pasižymi, kad dvasia yra visko pradžia ir centras; ir tai yra viskas kas būdinga dvasingumui, kaip vienai žinomai nedvasingumo pusei iš dviejų. O, nedvasingumas šioje pusėje apie: tikroviškumą ir dvasią – kalba, kad yra būdas dvasią suprasti, bet nereikia skubėti tai priešiškai kritikuoti; taip pat ir vertinti, ir ieškoti nedvasingumo kaip galutinio, pilnai išaiškinto teorinio, informacinio dėsningumo principo. Šią visą bendrą nedvasingumo informaciją aš naudoju tik išimtinais atvėjais; ir tai yra reikšmingas, daug keičiantis logikos būdas, kuris turi dvasingumo pusę, kuri priklauso tikroviniam pažinimui. Iš to kas žinoma apie tikrovinį pažinimą ne lokaliai, o globaliai dar nėra sukurto didelio informacinio vaizdo šiuo metu, jei kalbame apie nedvasingumą. Tačiau dabartinis nedvasingumas pateikia paaiškinimą, kuris neginčytinas turimame etape, jis daugiau apie antrą dvasios pusę, kuri pozityviai kalba, kaip naujame termine sukurta reikšmė “nedvasingumas” yra kartu su daug pozityvumo dvasingumo atžvilgiu.