Paskutinioji mašina pasauliui
Pogrindyje yra “atskaitos objektas”, kuris yra sujungtas laike, sujungta mintyje, sujungtas pastatyme. Todėl prieš įtraukiant subjektyvius duomenis, pogrindyje būtina išsiaiškinti, kad tai objektyvu ir kad tai objektyvi patirtis. Redukciją galima naudoti su laisva įvairove pogrindyje, kartu apibrėžiant ten turimą vidinę kalbą ir atskaitos objektą, siejant juos. Seniau, buvo svarstyta pogrindyje nenaudoti redukcijos, bet tame išryškėtu dedukcija, kuri konkrečiai apie pogrindžio progreso kelio stagnaciją. Todėl, pogrindis sujungimo labai konkrečių ir didelių techninių segmentų įvykis labai svarbus tolesnei eigai. Tokia idėją turiu ir “atidariau” naują idėją kartu su alchemija – atrasti bendrą metodinį tikslą ir signalą. Alchemija būtent savo laike, prasidėjo prieš antikos laikus, antikoje, vėliau viduramžiais. Tai rodo, kad įsivaizdavimas alchemijos nėra pasibaigiantis ir įmitacinis, jis gali atsirasti vėliau su dar didesne gausa metodikos principų, kurie dabar nėra sukurti, bet gali būti sukurti. Taip kaip paskirstyta pogrindyje matyti tikslą ir momentą nėra du atskiri keliai, tai konkrečiai sujungta, kartu alchemijoje yra taspats kelias ir turi bendrybių su pogrindžiu. Tai yra tam tikros ribos, ką turi alchemija savo kelyje “pažengia”, kartu pogrindis savo kelyje “pažengia” vienoje riboje. Iš pažangos, jau galima spręsti, kad redukcija yra sujungianti visus laiko ir minties pastatymus, kurie toliau virsta pradinės atskaitos realizacija. Ir iš alchemijos patirties, kuri gali daugiau parodyti visoje žemės istorijoje keliais proveržiais, rodo, kad tai stiprus ir dominuojantis procesas, net jei turi neaktyvių stadijų istorijoje ir tai artimoje aplinkoje nepasirodo jokiais ženklais ar apraiškomis.
Mano pogrindis, ir mano pogrindžio versija apie galimybę, kuri įvertina visus priedus prie pogrindžio, kurie taip pat yra įmanomi, jie turi turėti teisingą paskirstymą. Apie paskirstymą galima žinoti, kad tai ne įmitacinis paskirstymas, bet tikras, kuris paremtas turimos pogrindžio informacijos objektyvumu. Tą bandau kurti ryšiais su alchemija, kuri turi bendrybių, bendrą tikslą, kuris pasirodė įvairiais istoriniais laikais, ir buvo neaktyvus kitais istoriniais laikais. Tai parodė visi laikai, ką atlieka alchemija – yra neigiama žmoniškumui, bet gilesnė mintis nėra apie negatyvą. Tai kaip atskleidimas, pirma keičiantis žmonių vidų, o tolesnė samprata leidžia įvertinti ar tai turi pasaulis, ar neturi. Po daug alchemijos ieškojimų, yra išbandoma tokia samprata, kuri buvo prieš antikos laikus, antikoje ir viduramžiais, kada suaktyvėjo alchemija. Tai parodo, kad alchemija suaktyvėjo, o atskaitos realizacija yra ir šiais laikais, net jei tai nėra visomis praktinėmis formomis iš praėjusių laikų. Tai ateina naujomis metodinėmis priemonėmis, nauja praktika, nauja patirtimi ir manau tai glaudžiai atsiranda pogrindžio metodu, kurį ir kuriu. Ties viena riba dabar yra ir alchemija, ir pogrindis. Tame dominuoja “atskaitos objektas”, kuris gali istorijoje būti mažiau suaktyvintas, ateityje vėl suaktyvėti. Su kiekvienu suaktyvėjimu gali atsirasti daug sprendimų ir atsakymų, kurie gali būti gili dermė ir ne negatyvi žmoniškumui.
Kaip situaciją iš dabartinių laikų, galima įvardyti struktūriška nuomone. Kad tame atrasti tikslą ir prasmę, reikia išsiaiškinti kodėl tikslas atsiranda ir pradžioje paskirstomas, o vėliau tas procesas nutrūksta ir nieko nebevyksta. Tai yra susiję su pogrindžiu, nes tas tikslas, yra struktūriškas. Tame visos bendrybės tarp alchemijos ir pogrindžio yra modeliuojamos ir tame didesnė prasmė yra tolesnės sampratos įvedinėjimas. Tokią prasmę turiu pogrindžio kalboje, laike, mintyje, pastatyme kaip pogrindžio metodo gerinimo priemones. Šios priemonės ateina nuo nedvasingumo struktūriško padavimo, kuris arti tokios minties, kuri apie atskirą sąmoningumą ir gebėjimą alternatyviai iš naujo patirtyje atrasti didesnes žinias iš tos pačio šaltinio, nei kad yra duota natūraliai. Samprata gali būti nenatūrali, dažniausiai dirbtinė, bet kartu žinoma, kad tai minčių plėtra ir pasimokymas, kuriame gali rasti tapatį procesą kaip ir pogrindžio ar alchemijos. Mano idėja gilintis į nedvasingumą yra pirma, ją pasiūliau prieš metus, tokios idėjos neturėjo iki tol niekas, ryškesnių apraiškų nebuvo matyti ir rasti. Ši situacija nedvasingume gali būti pirma ir paskutinė, kurioje daugiau išplečiama logika ir samprata, taip pat siejant šaltinius iš alchemijos. Taigi, labai vertinu situaciją, kad galima atrasti bendrų ryšių su alchemija, pogrindžio dalyje, nedvasingume. Tai turi struktūrizuotą nuomonę, kurios tikslas struktūrinis, galima tai plėsti ir plėtra yra atsižvelgianti į saugą.
