Rasime šviesą pagal alchemiją

Naudodamas redukciją pogrindyje, turiu mintyse, kad daug neatitikimų neturi būti parodyta iki galutinio pastatymo laiko. Čia visą laiką ir kelią duoda pogrindžio fragmentai, kurie yra pradiniai – jie atitinka netik pradines, bet ir įmituotas situacijas pogrindyje, pogrindžio kalboje su įvairiomis eksperimentinėmis funkcijomis ir techniniais pastatymais. Pastatymo kryptis yra aiški, pastatymas arba koncepcija su versija turi visus tikslus, kurie apie pogrindžio kalbos sampratos modelį ir jo realizavimą, kažada ateityje didesnį pagerinimą. Vis toliau vis daugiau galima manyti, kad pogrindis ir jo priemonės yra įeinančios į didelį realizavimą, iš mažų fragmentų yra sukuriamas vienas įsivaizdavimas – tai kaip mano vadinamas “Pogrindis”. Pagal man turimą įsivaizdavimą ir žinias – pogrindis sudaro sąlygas ir laiko atitikimus su alchemija. Istorijoje žinoma, kad alchemija buvo atrasta ir toliau vėl buvo ieškoma naujai per naują patyrimą. Kaip alchemijos eksperimentiniai kanalai, jie yra etapiniai, sudėtingesni nei, kas padaryta įmituojant ir paskirstant dalimis procesus ir laukiant kas įvyks per tą laiką. Čia turima tokia laiko paskirstymo sąlyga, kad alchemijoje paiimtos struktūros kažkuriame etape susieina į vieną tašką ir kažkas turi įvykti, nesvarbu kokiais įmituojančiais ar neįmituojančiais būdais atliekant, bet tai sudėtingesni procesai, kurių suprasti irgi nevisiems gaunasi. Atlikimas atitinka kažką mažo, kaip mano techninis pogrindis, bet iš to tampa realizacijos forma ta, kuri mažai tikėtina, tai vienas artimiausias logiškas paaiškinimas.

Žmoniškumo atvėju, ką atlikti su alchemija turi būti paskirstyta, alchemija gali būti suprantama, bet neturi visiškos paskirties viskam. Tai žinios ir tai logikos paaiškinimas, kuris įvyksta per tą laiką, kuris pogrindyje, dabar vyksta, tik atradinėjimas ir ieškojimas. Kalbėdamas, kad naudoju redukciją turiu mintyse, ką atlikau šiame procese, kurį lydi alchemijos išmintis, taip pat laukiu, kas iš to gausis, nes priemonės atradinėjimas, kaip pogrindžio kalba, turi pusę, kuri: arba turės, arba neturės neigiamą pasekmę. Galima pridėti, kad žmoniškumui tai visada atrodys neigiama, nes logika tampa supriešinta, kai naudojama medžiaga ne iš žmoniškuumo žinojimo lauko. Iki tol, kol logika igaus vieną ar kitą formą, tame galima spėlioti, kaip alchemijoje ir laukti, ar pogrindis turi kažką įmituojančio ar turi kažką tikro. Įmitacija bus tikra arba ne įmitacija. Tai laiko klausimas. Galbūt alchemija ieškojo visko kas logiška ir be didesnių pastangų paaiškinama jos pirminė samprata, nors vis ji atrodė žmoniškumui struktūriškai sudėtingesnė. Betkokiu atvėju tai labai retas ir senas metodas, kuris iš procesų sudėliojo efektus, aplinkas ir poveikius, kurie žmonėms atrodė paslaptingi ir neįmanomi žemėje. Tas neatitikimas ir pranašumas man jaučiamas ir dabar. Tai sudarė pagrindą, ką ieškoti yra galima ir kas įmanoma vidaus pasaulio sferoje iš turimų medžiagų ir elementų ir resursų. Taigi, tą ką žinau iš alchemijos laikau visuminiu efektu, kur įsitraukia alchemija kaip aukštesnis pogrindžio atsiradimo principas. Aišku iš to ką kalbėjau, pasilieka tik mintys. Galima manyti, tai sudėliota tarp fragmentų, yra kažkas sudėtingesnio, bet tik laiko klausime tas bus realizuota.