Apie mano informacinį kontekstą
Mano informacinis kontekstas, kurį pateikiau iki šiol internete yra didelis. Dabar būtų geriausias veiksmas – tikslingai viską iš naujo apgalvoti. Taip pat apgalvoti: ar ta informacija neapkrauna kitų svarbių dalykų gyvenime, ypatingai kiekvienam svarbių dalykų.
Mano informaciniame kontekste yra vietų, kur nesiekiama vadovautis vien racionalumu. Man yra pripažįstama, kad racionalumas aukštesnė pakopa nei iracionalumas, bet tuom ir viskas pasibaigia, nes šia tema neturiu pasakyti nieko daugiau. Tai tik yra viena iš pusių, kurioje nedvasingumas būna vienoje trajektorijoje.
Pats pagrindinis mano tiklaraščio ir tikslo “modelis” tai “Nedvasingumas”, jis nėra nuoroda priešinti ar paneigti dvasingumo (tikėjimo) ar racionalumo. “Nedvasingumas” dar mažai žinomas, tik iš mano informacinio konteksto. Jis yra paaiškinamas kaip derantis įvairiais atvėjais su: dvasingumu ar racionalumu. Tokie būtų du atitikmenys aiškinami žodyne pagal galimą siejimą: tiek su dvasingumu, tiek su racionalumu. Kartu tai atradama per dirbtinumą, kaip imtį iš logikos suvokimų.
Tokį informacinį kontekstą, be mano instrukcijų būtų neįmanoma suprasti bei surasti betkuriame žodyne. Paprasčiausiai tai juda tarpine trajektorija tarp dvasingumo ir racionalumo. Tokia trajektorija juda nedvasingumo prasmė, su turimu kiekvieno asmenišku palyginimu iš individualios sampratos pusės. Tai nėra artima informacija asmeniškai kiekvienam, tai yra svetimas modelis, apibrėžimai. Tokios svetimos prasmės neduoda dar šiuo metu ir praktikos užuomazgų. Tačiau yra duodamas įsivaizdavimas, kad dirbtiniai dalykai nėra vien blogi, neteisingi ir nenaudingi. Tame dėka instrukcijų atsiranda konstruktyvus nedvasingumas.
Nedvasingumas turi modelį, kaip tokia informacinė prasmės vieta dirbtinės informacijos logikoje. Nors to informacinė galia yra be praktikos plano, ji yra pristatyta, kaip konstruktyvi idėja, kurioje, kaip: “Pogrindyje” ar “Detalės teorijoje”; nuo 2013 metų yra atvedanti į “dirbtinumo” sąvokos išplėtimą apie surinktus, išbandytus tokios logikos modelio pagrindo būdus. Tie man išbandyti ir pristatyti modelio būdai yra esminė surinkta priemonė, taip kaip teisingai kuriasi požiūris apie nedvasingumą. Minėjau, kad nedvasingumas yra pateikiantis išbandytą, surastą informaciją, kurios niekada kitur nebuvo, o atsirado logikoje daug vėliau po 2013 metų. Tai buvo atlikta žinant, kad tai nedvasingumo prasmės, kurios atitinka konkrečius informacijos šaltinius ir racionalumo/dvasingumo įvestis į nedvasingumą.
Taigi, apgalvoti turi kiekvienas kas domisi nedvasingumu. Jame yra daug išbandytų dalykų, bet tai tiksle lieka konstruojamas, ieškomas atėjęs nuo dvasingumo ir racionalumo – logikos būdas, artinamas į centrą. Centre atsiranda mišrios galimybės, kaip nedvasingumas kuriamas pagal dirbtinumą ir dirbtinumo šaltinius. Tai yra dirbtinumą išreiškiantis modelis, pabrėžiantis dvasingumą ir racionalumą per centrinį nedvasingumo kelią.